Mūsų žmonės, atėję į vaistinę, vis dar vaistinius preparatus renkasi kaip dešrą – esą kuo vaistas brangesnis, tuo geresnis, įsitikinęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jo manymu, tai susiję ne tik su menkomis žiniomis, kaip vaistai gaminami ir kaip jie patenka į rinką, bet ir su korupcijos apraiškomis.

Kaip piniginę tuština įpročio galia „Lietuvoje pacientai, deja, nėra įpratę rinktis vaisto, kuris pigiausias. Taip pat sunkiai atsisako tų vaistų, kuriuos įpratę vartoti, net jeigu jie brangesni už kitus. Tuo tarpu kitose valstybėse, ypač į Vakarus nuo mūsų, pacientai net nesidomi, koks yra vaisto pavadinimas. Jie tiesiog prašo išrašytos veikliosios medžiagos ir renkasi pigiausią preparatą. Tuo tarpu pas mus pacientai dar labai dažnai prašo konkretaus pavadinimo ir permoka už vaistus. Taip, kažkada tas vaistas gal buvo vienintelis, kompanija, kuri jį gamino, labai daug investavo į jo rinkodarą, informuodama apie vaistą gydytojus, dalindama lapelius su vaisto pavadinimu ir visaip kitaip jį reklamuodama. Gydytojai tą vaistą žinojo ir jį išrašinėjo savo pacientams. Metai bėgo, laikai keitėsi, o pacientai vis dar prašo šio pavadinimo vaisto. Ir tam tikrais atvejais susidaro net paradoksali situacija – Lietuvoje iš tam tikros vaistų grupės perkami tik brangiausi, o pigiausių niekas neperka. Tuo tarpu kitose šalyse, atvirkščiai, toje pačioje vaistų grupėje perkamas pas mus nepopuliarus pigiausias vaistas“, – teigė pašnekovas. Pašnekovas apgailestavo, kad vis dar esama ir korupcijos apraiškų, susijusių su farmacijos kompanijų ir gydytojų bendradarbiavimu, kai gydytojai išrašinėja vaistus ant konkrečių vaisto lapelių, pacientas paduoda tą lapelį vaistininkui, o šis išpildo žmogaus pasirinkimą.

Skaitykite daugiau: 15min.lt